Geležies vitaminai ir maisto papildai: kaip juos naudoti?

Geležies vitaminai ir maisto papildai: kaip juos naudoti?

Maisto papildai su geležimi yra skirti užpildyti geležies trūkumą arba papildyti geležies atsargas organizme. Geležis yra gyvybiškai būtina organizmui, nes  įtakoja hemoglobino gamybą, kuris yra reikalingas normaliam kraujo tekėjimui. Be pakankamo geležies kiekio organizme, negalima tinkamai gaminti hemoglobino, o tai gali sukelti anemiją arba mažakraujystę - patologinę būklę, kai organizme trūksta kraujo ląstelių (eritrocitų) arba hemoglobino.  Dėl šių medžiagų trūkumo kraujyje sutrinka deguonies perdavimas į audinius, todėl ši liga yra pavojinga bet kokio amžiaus žmogui. Ilgą laiką besitęsianti mažakraujystė gali tapti įvairių lėtinių ligų priežastimi.

Geležies Svarba Organizme

Geležis yra kraujo baltymo hemoglobino sudedamoji dalis. Eritocituose esantis hemoglobinas sujungia deguonį, kuris šių ląstelių su krauju yra išnešiojamas po visą organizmą. Geležis yra mioglobino (baltymo) sudėtyje. Mioglobinas raumenyse dalyvauja deguonies ir anglies dvideginio apykaitoje. Taip pat geležis įeina į kai kurių organizmo fermentų sudėtį. Geležies atsargos kaupiamos kaulų čiulpuose, kepenyse ir blužnyje. Žmogaus organizme yra apie 4 g šio metalo katijonų.

Geležis padeda palaikyti organizme:

  • pažinimo funkciją;
  • energijos apykaitą;
  • raudonųjų kraujo kūnelių ir hemoglobino susidarymą;
  • deguonies pernešimą organizme.

Geležis taip pat yra svarbi imuninės sistemos veiklai, nes ji padeda ląstelėms apsiginti nuo bakterijų ir virusų. Be to, geležis yra reikalinga kai kurių fermentų gamybai ir energijos gamybai ląstelėse.

Tačiau svarbu paminėti, kad per daug geležies organizme taip pat gali būti žalinga. Per didelis geležies kiekis gali sukelti ląstelių pažeidimą, o perdozavimas gali sukelti kepenų, širdies ir kitų organų ligas. Todėl svarbu valgyti maisto produktus, kuriuose yra pakankamai geležies, vengti perdozavimo ir reguliariai konsultuotis su šeimos gydytoju.

Geležies Šaltiniai ir Poreikis

Nustatyti pagrindiniai geležies šaltiniai yra raudona mėsa, paukštiena, sezamai, moliūgų sėklos, įvairios pupelės, lęšiai, rugiai, lapinės daržovės (sėjamoji gražgarstė, lapiniai kopūstai, špinatai, dilgėlės ir kt.). Sveikas organizmas iš gyvūninės kilmės produktų pasisavina apie 31 % juose esančios geležies, iš augalinių – apie 7,5 %.

Yra žinoma, kad augalinės kilmės geležies pasisavinimą iki 6 kartų padidina tuo pat metu su maistu gaunamas vitaminas C, o neigiamą įtaką pasisavinimui gali padaryti taninai, polifenoliai ir fitino rūgštis. Geležies pasisavinimui trukdo ir kartu vartojamas pienas, stipri kava ar arbata.

Apskaičiuota, kad paros norma suaugusiam vyrui yra apie 10 mg, moteriai – 15 mg geležies. Paauglystės, nėštumo bei maitinimo krūtimi laikotarpiu šio mineralo poreikis yra šiek tiek didesnis.